- atavėtos
- atãvėtos sf. pl. (1) Š, Dl, Gdr, Knv, Vrn menkesni grūdai, susimaišę su pelais vėtant; kas atvėtyta, pasturlakos: Atãvėtos kiaulėms geri grūdai duonai Dbk. Rugių daug turėjom, bet kai pradėjome vėtyt, tai perpus buvo atãvėtų Šmn. Netikus jų duona – sumalta atãvėtos ir iškepta Dgl.
Dictionary of the Lithuanian Language.